BDAR
Privatumo politika

Būtini slapukai

Būtini slapukai įgalina pagrindines tinklapio funkcijas.Svetainė negali tinkamai veikti be šių slapukų, juos galima išjungti tik pakeitus naršyklės nuostatas.

Statistikos slapukai

Analitiniai slapukai padeda mums tobulinti mūsų tinklalapį, renkant ir pateikiant informaciją apie jo naudojimą.

Rinkodaros slapukai

Mes naudojame rinkodaros slapukus, kad padėtume pagerinti jūsų reklaminių kampanijų tinkamumą.

Pedagogikos katedra

Pedagogikos katedros projektai

Projektas EDUKACINIŲ TYRIMŲ PROVERŽIS

 

Pavadinimas: Edukacinių tyrimų proveržis 

Projekto Nr.: 10-044-P-0001 

Projekto trukmė: 2025 m. balandžio 1 d.–2029 m. balandžio 1 d. 

Projekto vertė: 15 231660,52 Eur 

 Projekto tikslas – plėtoti edukologijos krypties mokslinius tyrimus ir, dalyvaujant tarptautinėse švietimo ir ugdymo srities tyrimų programose ir projektuose, didinti edukacinių tyrimų kokybę bei tarptautinį bendradarbiavimą. 

Projektas „Edukacinių tyrimų proveržis“ vykdomas pagal 2021–2030 m. plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Švietimo plėtros programos pažangos priemonę Nr. 12-003-03-06-01 „Pirmiausia – mokytojas“. Projektas finansuojamas 2021‒2027 metų Europos Sąjungos fondų ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis. 

Lietuvos mokslo taryba projektą įgyvendina su 7 partneriais, kurie įgyvendins 28 edukacinius tyrimus. Daugiausiai jų atliks Vilniaus universitetas (11), Vytauto Didžiojo universitetas (9) ir Kauno technologijos universitetas (3), Mykolo Romerio universitetas (2). Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas ir Klaipėdos universitetas vykdys po 1 tyrimo projektą. 

Klaipėdos universiteto atliekamo tyrimo pavadinimas: „Formuojamasis vertinimas mokykloje naudojant dirbtinį intelektą“. 

Tyrimo numeris: P-EDU-23-25   

Tyrimo laikotarpis: 2025-03-17–2027-10-01. 

Tyrimo vertė: 499 800 eurų. 

Tyrimo vadovė: prof. dr. Liudmila Rupšienė. 

Tyrimo komanda: Liudmila Rupšienė, Rūta Girdzijauskienė, Julija Melnikova, Eglė Pranckūnienė, Tony Burner, Gražina Šmitienė, Sandrita Škerienė, Sigitas Balčiūnas, Rūta Gedminienė, Airidas Kairys. 

Tyrimo tikslas  

Nors dirbtiniu intelektu grindžiamas formuojamasis vertinimas bendrojo ugdymo mokyklose yra itin inovatyvus ir perspektyvus, tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje jis žengia tik pirmuosius žingsnius ir kelia daug klausimų bei iššūkių mokytojams, švietimo politikos formuotojams, mokslininkams ir plačiajai visuomenei. Atsižvelgiant į šią problemą, keliamas tyrimo tikslas –atskleisti pagrindinius dirbtiniu intelektu stiprinamo formuojamojo vertinimo veiksnius ir jų poveikį mokinių mokymosi motyvacijai, savireguliacijai, santykiams su mokytojais ir bendraklasiais.  

Tyrimo veiklos 

  1. Atskleidžiami daugiasluoksniai dirbtiniu intelektu pastiprinto formuojamojo vertinimo kontekstai: 

  • analizuojant tyrimus apie dirbtiniu intelektu pastiprintą formuojamąjį vertinimą bendrojo ugdymo mokyklose; 

  • analizuojant tarptautinius informacinius ir teisinius dokumentus apie formuojamąjį vertinimą ir dirbtinio intelekto naudojimą bendrojo ugdymo mokyklose; 

  • analizuojant Lietuvos norminius dokumentus apie formuojamąjį vertinimą ir dirbtinio intelekto naudojimą bendrojo ugdymo mokyklose; 

  • atliekant antrinę duomenų apie formuojamąjį vertinimą ir dirbtinio intelekto naudojimą bendrojo ugdymo mokyklose analizę; 

  • analizuojant Lietuvoje paplitusias dirbtinio intelekto technologijas naudojimo formuojamajame vertinime galimybių požiūriu ir konsultuojantis su šių technologijų kūrėjais ir / arba ekspertais.  

  1. Nustatoma, kokiu mastu Lietuvos mokytojų turimos vertybinės orientacijos, žinios ir gebėjimai sudaro prielaidas veiksmingam, prasmingam ir etiškam dirbtinio intelekto naudojimui formuojamajame vertinime ir kokios jų sąsajos su mokytojų požiūriu į formuojamąjį vertinimą:  

  • teoriškai pagrindžiant, kokių vertybinių orientacijų, žinių ir gebėjimų reikia mokytojams, kad jie veiksmingai, prasmingai ir etiškai naudotų dirbtinį intelektą formuojamajame vertinime; 

  • teoriškai pagrindžiant mokytojų požiūrio į formuojamąjį vertinimą konstruktą; 

  • atliekant bendrojo ugdymo mokyklų mokytojų apklausą. 

  1. Atskleidžiama, kaip keičiasi mokytojų formuojamojo vertinimo praktika, kai jie naudoja dirbtinį intelektą, ir koks yra tokios besikeičiančios praktikos poveikis mokinių mokymosi motyvacijai, savireguliacijai ir santykiams su mokytojais bei kitais mokiniais: 

  • apmokant 30 mokytojų veiksmingai, prasmingai ir etiškai naudoti dirbtinį intelektą formuojamajame vertinime; 

  • įtraukiant apmokytus mokytojus į kvazieksperimentą, kurio metu jie dirbtiniu intelektu pastiprins mokinių formuojamąjį vertinimą; 

  • atliekant prieš ir po testus kontrolinėse ir eksperimentinėse klasėse, kuriose formuojamasis vertinimas bus pastiprintas dirbtiniu intelektu, siekiant nustatyti tokio formuojamojo vertinimo poveikį mokinių mokymosi motyvacijai, savireguliacijai, santykiams su mokytojais ir kitais mokiniais; 

  • stebint, įrašant ir analizuojant kvazieksperimente dalyvaujančių mokytojų pamokas, kuriose dirbtinis intelektas naudojamas formuojamajam vertinimui pastiprinti; 

  • imant interviu iš kvazieksperimente dalyvaujančių mokytojų apie ugdymo praktikos pokyčius, kai formuojamasis vertinimas pastiprinamas dirbtiniu intelektu. 

Tyrimo rezultatai 

Teoriniai (paskelbti tyrimo ataskaitoje, mokslo straipsniuose ir pranešimuose): 

  • atskleisti daugiasluoksniai dirbtiniu intelektu pastiprinto formuojamojo vertinimo kontekstai; 

  • nustatyta, kokiu mastu Lietuvos mokytojų turimos vertybinės orientacijos, žinios ir gebėjimai sudaro prielaidas veiksmingam, prasmingam ir etiškam dirbtinio intelekto naudojimui formuojamajame vertinime ir kokios jų sąsajos su mokytojų požiūriu į formuojamąjį vertinimą; 

  • atskleista, kaip keičiasi mokytojų formuojamojo vertinimo praktika, kai jie naudoja dirbtinį intelektą, ir koks yra tokios besikeičiančios praktikos poveikis mokinių mokymosi motyvacijai, savireguliacijai ir santykiams su mokytojais bei kitais mokiniais. 

Praktiniai: 

  • 30 mokytojų išmoks veiksmingai, prasmingai ir etiškai naudoti dirbtinį intelektą formuojamajame vertinime; įgytos kompetencijos turės ilgalaikę vertę jų profesinei praktikai; 

  • ne mažiau nei 30 klasių mokiniai įvairiuose šalies regionuose patirs dirbtiniu intelektu pastiprinto formuojamojo vertinimo poveikį mokymosi motyvacijai, savireguliacijai, santykiams su mokytojais ir kitais mokiniais; 

  • parengtos trys profesinės ūgties programos, pagal kurias bendrojo ugdymo mokyklų mokytojai galės tobulinti savo kompetencijas, kad gebėtų dirbtiniu intelektu pastiprinti formuojamąjį vertinimą; programos bus prieinamos Klaipėdos universiteto (ku.lt) ir kitose nacionalinėse interneto svetainėse; 

  • sukurta laisvai prieinama nuotolinė interaktyvi mokymosi priemonė „Dirbtinis intelektas formuojamajame vertinime mokykloje“ (di-ma.lt svetainėje), skirta bendrojo ugdymo mokyklų mokytojams, siekiantiems dirbtiniu intelektu pastiprinti formuojamojo vertinimo praktiką; priemonėje mokytojams bus pateiktos dirbtiniu intelektu pastiprinto formuojamojo vertinimo gairės, papildytos mokytojų sukurtais pamokų scenarijais, formuojamojo vertinimo strategijų taikymo pavyzdžiais ir mokomaisiais vaizdo epizodais;  

  • papildytas mokytojų rengimas Klaipėdos universitete: edukologijos pagrindinių studijų programa papildyta formuojamojo vertinimo ir dirbtinio intelekto temomis; sukurtas laisvai pasirenkamas modulis apie dirbtinio intelekto naudojimą formuojamajame vertinime pagrindinių studijų studentams; sukurtas laisvai pasirenkamas modulis apie dirbtiniu intelektu pastiprintą formuojamąjį vertinimą edukologijos ir švietimo vadybos magistrantūros studijų programų studentams; ku.lt svetainėje studijų modulių aprašai bus prieinami visiems edukologinių programų vykdytojams; 

  • remiantis teoriniais ir empiriniais tyrimo rezultatais parengti trys pranešimai švietimo politikos formuotojams: apie tarptautines ir nacionalines tendencijas dirbtinio intelekto naudojimo formuojamojo vertinimo srityje, apie Lietuvos mokyklų (ne)taikomą formuojamojo vertinimo praktiką; apie Lietuvos mokytojų vertybines orientacijas, žinias ir gebėjimus, užtikrinant veiksmingą, prasmingą ir etišką dirbtinio intelekto naudojimą formuojamajame vertinime; 

  • parengtos rekomendacijos švietimo politikos formuotojams dėl bendrojo ugdymo mokyklų mokytojų mokymo ir kvalifikacijos tobulinimo, papildant mokytojų kompetencijų sistemą vertybinėmis orientacijomis, žiniomis ir gebėjimais, kurie sudarytų prielaidas veiksmingam, prasmingam ir etiškam dirbtinio intelekto naudojimui formuojamajame vertinime;  

  • tyrimo rezultatai pristatyti ir plačiai paskleisti pranešimuose nacionalinėse ir tarptautinėse konferencijose, Lietuvos edukacinių tyrimų asociacijos forume, tyrimo blykstėse LETA svetainėje, baigiamojoje projekto konferencijoje. 

Tyrimo poveikis ugdymo praktikai 

Praktinė tyrimo rezultatų vertė tikėtina įrodymais grįstuose pokyčiuose dėl dirbtinio intelekto naudojimo formuojamajame vertinime Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklose, taip pat sukurtose paramos švietimo tikslinėms grupėms priemonėse, kurios padės tvariai įgyvendinti numatytus pokyčius.  

 

2025 m. birželio 19 d. vykusio Edukacinių tyrimų proveržio forumo pranešimo medžiaga

Projektas EL. MOKYMOSI PLATFORMOS PROJEKTAIS GRĮSTAM MOKYMUI(SI): PEDAGOGINIO MODELIO SUKŪRIMAS PRADINIAM UGDYMUI

    

Klaipėdos universiteto vykdomo projekto pavadinimas – „El. mokymosi platformos projektais grįstam mokymui(si): pedagoginio modelio sukūrimas pradiniam ugdymui“

Projekto numeris: S-ITP-24-3

Tyrimo laikotarpis: 2024-10-01 – 2026-09-30

Projektas finansuojamas iš valstybės biudžeto lėšų ir vykdomas pagal Lietuvos mokslo tarybos administruojamą paskirtinę programą „Informacinės technologijos mokslo ir žinių visuomenės plėtrai“.

Projekto vadovė – vyr. m. darbuotoja, dr. Julija Melnikova

Projekto komanda: prof. dr. Neringa Strazdienė, doc. dr. Aida Norvilienė, doc. dr. Gražina Šmitienė, doc. dr. Aleksandra Batuchina, doc. dr. Dalia Baziukė, dr. Ilona Rupšienė, dokt. Evelina Brazauskienė, dokt. Kamilė Kesylė.  

Projekto tikslas 

        Mokslinis tyrimas siekia prisidėti prie ugdymo teorijos ir praktikos sukuriant projektais grįsto mokymo(si) el. mokymosi platformose pedagoginį modelį pradiniam ugdymui. Modelis būtų kuriamas taikant sisteminę prieigą – projektavimu (dizainu) grįstą tyrimų metodologiją, nukreiptą į praktinių problemų sprendimą ir žinių kūrimą siekiant gerinti ugdymo praktiką.

        Sukurtas modelis padėtų išspręsti su projektais grįstu mokymu(si) el. mokymosi platformose susijusius iššūkius:

1) pradinio ugdymo, būsimųjų ir dirbančių mokytojų kompetencijų kaitą;

2) projektais grįsto mokymo(si) įgyvendinimo tvarumą pradiniame ugdyme;

3) el. platformų pasirinkimą projektais grįstam mokymui(si) pradiniame ugdyme;

4) moksliškai pagrįstus projektais grįsto mokymo(si) įgyvendinimo el. mokymosi platformose pedagoginius principus pradiniame ugdyme.

        Modelio naudos gavėjai – būsimieji ir esamieji pradinio ugdymo mokytojai, tačiau sukurtas modelis galėtų būti naudingas bendrojo ugdymo mokytojams, mokytojų rengimo, kompetencijų tobulinimo specialistams, švietimo politikos formuotojams, EdTech specialistams ir kitoms suinteresuotoms šalims.

Projekto veiklos:

•   Atlikti išsamią pradinio ugdymo PBL teorinių-metodologinių principų apžvalgą, daugiausia dėmesio skiriant jų tvarumui, integruojant juos su el. mokymusi.

•   Išanalizuoti technologines-pedagogines dabartinių el. mokymosi platformų galimybes Lietuvoje ir tarptautiniu mastu bei nustatyti gerąsias praktikas ir esamų platformų spragas, kurios padės sukurti PBL el. mokymosi platformose pedagoginį prototipą.

•    Sukurti teorinį pedagoginį PBL modelį, pritaikytą el. mokymosi platformoms, įvertinti modelį pagal mokytojų-ekspertų atsiliepimus.

•   Sukurti pedagoginį PBL el. mokymosi platformose prototipą. Įšbandyti jį realiose ugdymo įstaigose pagal DBR metodiką įtraukiant pradinio ugdymo mokytojus, mokinius ir kitas suinteresuotąsias šalis.

•  Suformuluoti rekomendacijas, pagrįstas tyrimų rezultatais, pedagogams, EdTech kūrėjams ir politikos formuotojams. Skatinti šių grupių bendradarbiavimą, siekiant padidinti PBL el. mokymosi platformose veiksmingumą pradiniame ugdyme.

        Sukurtas ir empiriškai patikrintas projektais grįsto mokymo(si) el. mokymosi platformose pedagoginis modelis praturtins ugdymo teoriją mokymosi(si) proceso pradinėje mokykloje projektavimo ir įgyvendinimo, pasitelkiant EdTech, įžvalgomis, pastiprins mokytojų rengimą ir kompetencijų tobulinimą(si); prisidės prie ugdymo praktikos įgalinant pradinio ugdymo būsimuosius ir esamuosius mokytojus tvariai įgyvendinti projektais grįstą mokymą(si) pasitelkiant el. mokymosi platformų galimybes bei pasinaudojant jų kuriama verte mokymo(si) procesui.

        Projekto rezultatai ir jų sklaidos priemonės prisidės prie: a) PBL el. mokymosi platformose pedagoginės ekosistemos orientuotos į personalizuotą ir giluminį mokinių mokymąsi pradinėje mokykloje Lietuvoje kūrimo, suteikiant Lietuvos švietimo bendruomenei profesinę pagalbą ir konkrečių praktinių strategijų, būsimiems švietimo sistemos darbuotojams Lietuvoje ir kitose šalyse – reikiamų kompetencijų ir praktinių įrankių; b) švietimo bendruomenės kompetencijų išmaniai ir tvariai integruoti į PBL el. mokymosi platformas; c) įvairių suinteresuotų šalių bendradarbiavimo ir susitarimo rengiant Rekomendacijas dėl PBL el. mokymosi platformose pradiniame ugdyme; d) švietimo politikos sprendimų, skatinančių PBL el. mokymosi platformose pradiniame ugdyme, parengimo ir įgyvendinimo; e) prie strategijoje „Lietuva 2050“ iškelto siekio, kad Lietuvos bendrojo ugdymo sistema būtų „pagrįsta personalizuotu patirtiniu mokymusi, kuriame (...) būtų pasitelkiamos modernios edukacinės technologijos“.   

        Daugiau informacijos projekto tinklapyje: https://promo-projektas.lt/

Atsakymai į tavo klausimus

Sveiki! Pasirinkite temą, kuri jus domina ir, galbūt, padėsime rasti atsakymą iš karto. Jei turite kitų klausimų, pasirinkite „Turiu kitą klausimą“ ir užpildykite klausimo formą.
Domina studijos Klaipėdos universitete
Reikalinga akademinė pažyma/diplomo kopija
Negaliu prisijungti prie VMA/AIS ar kitos KU sistemos

Jei turite klausimų, mūsų komanda pasiruošusi padėti!

Užklausa sėkmingai gauta