Tradicijos ir modernybės sąveika |
EN  |
Skiriama pirmojo lietuvių liaudies dainų rinkinio –
Liudviko Rėzos „Dainos, oder littauische Volkslieder“ (1825) –
200-osioms išleidimo metinėms pažymėti
Klaipėdos universitetas
2025 m. lapkričio 20–21 d.
2025 metais pažymime ypatingą įvykį – 200-ąsias Liudviko Rėzos rinkinio „Dainos, oder littauische Volkslieder“ (Königsberg, 1825) išleidimo metines. Liudvikas Rėza (1776–1840) yra įžymus Mažosios Lietuvos kultūros veikėjas – teologas, filologas, poetas, vertėjas ir tautosakininkas. Suvokdamas liaudies kūrybos svarbą tautinei savimonei ir kultūrinės atminties išsaugojimui jis sudarė pirmąjį lietuvių liaudies dainų rinkinį, kuris tapo pamatiniu darbu lietuvių folkloro tyrimų istorijoje. Aštuoniasdešimt penki lietuvių liaudies dainų tekstai su vokišku vertimu ir komentarais, septynios melodijos pristatė lietuvių liaudies kūrybą Europos auditorijai, įrodė, jog liaudies dainos yra vertingos ne tik meniniu, bet ir kultūriniu bei istoriniu požiūriu.
Šia iškilia proga kviečiame pagerbti Liudviko Rėzos atminimą ir iš naujo įvertinti jo darbą: kaip „Dainos“ paveikė lietuvių tautosakos, kalbos ir kultūros tyrimus, kokią reikšmę jos turi etnologijos ir folkloristikos mokslui, kokią vertę kuria šiuolaikinėje kultūroje.
Tradicija šiuolaikiniame dinamiškame pasaulyje yra nelengvai apibrėžiamas konceptas. Ji yra griežtų ribų neturintis, nuolat kintantis ir įvairiomis trajektorijomis besivystantis reiškinys, reaguojantis į modernybės iššūkius ir poreikius. Modernybė gali transformuoti tradicijas, suteikdama joms naujų formų, o tradicijos moderniame kontekste išlieka tapatumo, autentiškumo ir kultūrinės atminties šaltiniu.
Kviečiame susitelkti mokslinei diskusijai apie tradicijos kaitą – reikšmingas tradiciniu laikomo fakto, dalyko, proceso ar reiškinio lūžio priežastis, pasekmes bei perspektyvas. Įvairiais aspektais analizuoti, kaip tradicija ir modernybė veikia viena kitą, kas kinta jų sąveikos metu, ir kaip šie procesai formuoja tapatybę, bendruomeniškumą bei kultūros tęstinumą.
Moksliniuose pranešimuose siūlome aktualizuoti tradicijos ir modernybės sąveiką šiose srityse:
Konferencijos tema ir dedikacija atveria galimybes pranešimų įvairovei. Šis renginys skirtas naujausiems nurodytų sričių tradicijos ir modernybės sąveikos tyrimams bei moksliniam dialogui apie liaudies kūrybos ir kultūros reikšmę tiek istorinėje perspektyvoje, tiek šiandieniniame kontekste.
Konferencija bus rengiama kontaktiniu ir nuotoliniu būdu:
Konferencijos kalbos: lietuvių, anglų. Tezes ir skaidres prašome parengti anglų kalba.
Pranešimų trukmė 20 min., 10 min. skiriamos diskusijoms.
Dalyvio anketą prašome užpildyti iki 2025 m. gegužės 30 d. Jūsų dalyvavimą patvirtinančią informaciją pateiksime iki 2025 m. birželio 15 d.
Konferencijos mokesčio nėra. Dalyviai patys rūpinasi apgyvendinimo ir kelionės išlaidomis.
Konferencijos pranešimų pagrindu parengti ir mokslinio straipsnio reikalavimus atitinkantys straipsniai bus spausdinami Klaipėdos universiteto moksliniame žurnale Res Humanitariae (https://e-journals.ku.lt/journal/RH/information/instructions-for-authors), kuris yra referuojamas tarptautinėse duomenų bazėse Index Copernicus ir EBSCO.
 |
| KLAIPĖDOS UNIVERSITETAS Socialinių ir humanitarinių mokslų fakultetas Filologijos katedra |
 |
 |
 |
|
| Kyjivo Taraso Ševčenkos nacionalinis universitetas Švietimo ir mokslo filologijos instituto Baltistikos centras |
Zadaro universitetas Lingvistikos katedra |
Latvijos universitetas | Rygos technikos universiteto Liepojos akademija |
|
|
|
|
| Etninės kultūros globos taryba | Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas | Mažosios Lietuvos fondas ir draugija | Lietuvininkų bendrija „Mažoji Lietuva“ |
 |
 |
 |
 |
Atsakymai į tavo klausimus
Jei turite klausimų, mūsų komanda pasiruošusi padėti!
