- Klaudija, papasakokite apie savo knygas“, - studentę kalbina bendramokslė Gabija Grigaitė.
- Pirmąją publicistikos knygą „Atminimas ilgaamžis kaip ąžuolas“ išleidau 2023 metų gegužę, būdama dvyliktokė, o antrąją poezijos ir miniatiūrų rinkinį „Nuogas portretas“ išleidau šių metų lapkritį.
- Norėčiau pakalbėti apie jūsų naujausią knygą ,,Nuogas portretas”, kiek laiko truko kūrybinis procesas?
- Per du metus atrinkau savo mėgstamiausius rašytus kūrinius ir sudėjau juos į savo knygą.
- Kokie sunkumai kilo rašant šią knygą?
- Visiškai jokių sunkumų nepatyriau, nes reikėjo tik atrinkti savo mėgstamiausius kūrinius ir sudėlioti juos pagal savo norimą eilės tvarką.
- Šiuo metu gyvenate Klaipėdoje, jūra jums yra prie pat, ar tai padarė įtakos jūsų kūrybai?
- Tikrai taip, nes didžioji dalis mano kūrybos ir yra apie jūrą, gamtą, įvairiausius gamtos reiškinius. Labai mėgstu nuvykti prie jūros ir būtent ten atrasti įkvėpimo rašymui.
- Koks jausmas laikyti antrąją savo knygą rankose?
- Geras jausmas kai žinai, kad tavo kūryba nebėra tiesiog stalčiuose, o yra įamžinta knygoje. Smagu, kad galės ją skaityti ne tik aš, bet ir kiti žmonės. Džiaugiuosi, kad pagaliau visos tos eilės gali būti įamžintos. Netgi užplūsta toks jausmas, kaip ir motyvacija rašyti dar daugiau ir išleisti trečiąją knygą. Aš labai savimi didžiuojuosi ir džiaugiuosi, kad galiu savo kūrybą laikyti rankose.
- Kodėl toks pavadinimas – ,,Nuogas portretas”?
- Šis pavadinimas kilo iš vieno eilėraščio, kurį parašiau. Būtent šis eilėraštis yra pats pirmas mano knygoje. Na, o kūryba man ir yra tarsi nuogas portretas, kai reikia išreikšti savo mintis, tikrus jausmus be jokių pagražinimų. Ši knyga yra mano nuogas portretas, nes kas atsiverčia šią knygą, gali su manimi artimiau susipažinti, pamatyti ką aš išgyvenu, ką jaučiu ir kaip suprantu pasaulį.
- Ar planuojate ateityje išleisti kitokio žanro knygą?
- Galvoju dar išleisti 2 poezijos knygas, o vėliau rašyti romaną. Netgi jau turiu planą ir minčių, apie ką rašysiu, tik nenoriu šiuo metu atskleisti.
- Rašote kiekvieną dieną ar tik tada kai atsiranda įkvėpimas ir noras?
- Stengiuosi kiekvieną dieną parašyti nors vieną eilutę. Tačiau dabar, kai studijuoju, dirbu, to laiko ne visada randu.
- Kokie autoriai jums labiausiai patinka ir jus motyvuoja?
- Man labai patinka atsiversti Vytauto Mačernio poezijos knygas, Maironio, o iš šiuolaikinių labiausiai patinka Tomas Taškauskas, kuris šiuo metu yra mano autoritetas. Taip pat patinka Agnės Žagrakalytės kūryba.
- Kokia yra jūsų svajonė šiuo metu, kaip rašytojos?
- Išleisti daug knygų, nenustoti skaityti, turėti auditoriją, kuri mane skaito, nuolat dalintis savo kūryba, kurti ne tik dėl savęs, o dėl kitų.
- Ar rašymas yra jūsų hobis?
- Sakyčiau taip, nes neįsivaizduoju dienos be kūrybos.
- Ar jūsų šeimoje yra daugiau kuriančių žmonių?
- Mano prosenelis yra parašęs knygą apie giminę. Jis buvo labai apsiskaitęs, taisyklingai kalbėdavo, rašydavo eilėraščius. Mano senelis negali praleisti dienos nepaskaitęs. Mama irgi labai mėgsta knygas.
- Kada jūsų kūryba buvo pastebėta?
- Kai pradėjau lankyti Pasvalio Petro Vileišio gimnaziją. Lietuvių kalbos mokė Regina Tamošiūnaitė-Grubinskienė. Per pamoką reikėjo parašyti eilėraštį, ir jai labai patiko mano sukurtas eilėraštis. Tada pakalbėjome apie mano kūrybą ir mane įtraukė į literatų būrelį, tapau laikraščio redaktore gimnazijoje. Ilgą laiką bijojau dalintis savo kūryba, tačiau kai mokytoja mane paskatino, savo baimę nugalėjau.
- Kas jūs įkvepia rašyti?
- Labiausiai įkvepia gamta. Būtent jūra, medžiai, augalai, stipriai žaviuosi jais. Daug įkvėpimo gaunu iš rudens, lietaus, krentančių lapų. Užplūsta melancholiška nuotaika. Dar mane įkvepia kitų žmonių kūryba, jų piešiniai, muzika, eilėraščiai.
Interviu autorė žurnalistikos studentė Gabija Grigaitė
