Tolimosios praktikos tikslas – susipažinti su Rytų ir Vidurio Europos valstybių (regionų) geografais ir jų darbais, lankomų užsienio regionų socialine ir ekonomine raida, jos geografiniais dėsningumais, regionų plėtros problemomis, įvairias sprendimų pavyzdžiais. Tolimosios praktikos metu studentai taiko įgytas geografijos studijų žinias, išmoksta kompleksiškai tirti lankomą regioną, taiko lyginamosios analizės metodus, atlieka apklausas (interviu), ieško ir nustato įvairias geografines problemas, formuluoja geografinės ekspertizės išvadas, tobulina užsienio kalbų žinias. Tolimosios praktikos katedroje organizuojamos nuo 1999 metų. Pirmosios išvykos buvo į Pietų Lenkiją ir Slovakiją, Latviją. Taip pat buvo lankomasi Vokietijoje (Hamburge, Berlyne, Riugeno saloje).
Tolimosios praktikos organizuojamos kiekvienais metais pavasario semestre:
2007 m. balandžio mėn. geografai su dėstytojais vyko į Vakarų Ukrainą, praktika vyko Lvove ir Užkarpatėje. 2008 m. balandžio mėn. tolimoji praktika vyko Kijeve, paskaitos vyko T. Ševčenkos universitete, Geografijos fakultete, o 2009 m.tolimojo praktika vyko Odesoje, I. Mečnikovo universitete, buvo lankomos istorinės pietinės LDK žemės.
2010 m., 2011 m. ir 2012 m. tolimoji praktika vyko Lenkijos Gdansko universitete, buvo lankomi Gdynė, Sopotas, etnografinis Kašubijos regionas, Helio nerija, Malborko pilis, Štuthofo koncentracijos stovykla. Buvo atliekamos kompleksinė Gdansko-Sopoto-Gdynės trimiesčio socialinė ir ekonominė geografinė studija.
2013 m. tolimoji praktika vyko Rusijos Karaliaučiaus krašte, Baltijos Federaciniame I. Kanto universitete. Praktikos metu studentai keliavo po visą Karaliaučiaus kraštą, lankėsi Pylavoje, Raušiuose, Tolminkiemyje, Krante, atliko geografinius kokybinius tyrimus, klausėsi paskaitų apie Karaliaučiaus krašto socialinę ir ekonominę geografiją, transporto sistemos plėtrą, bendradarbiavimo ryšius su Lietuva ir Lenkija.
2014 m. vasarą Socialinės geografijos katedros bakalauro studijų trečio kurso 15 studentų išvyko į tolimąją praktiką į Bursą. Juos lydėjo katedros vedėjas doc. dr. Eduardas Spiriajevas ir lekt. Rolandas Norvaišas. Tolimosios praktikos tikslas – atlikti kompleksinę Bursos miesto ir Vakarų Turkijos regiono studiją, susipažinti su regiono socialine ir ekonomine raida, demografiniais pokyčiais, pramonės ir transporto geografija, etnogeografija, Osmanų imperijos kultūros paveldu, islamo religija ir tradicijomis, socialine visuomenės gerove, aplinkosauga, Turkijos geografų darbais. Bursos miesto senamiestyje buvo atlikti socialiniai kokybiniai tyrimai. Susitikimas su vietos geografais vyko Uludago universitete, kuriame studijuoja apie 50 tūkst. studentų ir dirba apie 8 tūkst. darbuotojų.
Tolimosios praktikos metu studentus labai sužavėjo turkų dėstytojų draugiškumas, paslaugumas ir svetingumas, kurių dėka apie Klaipėdos universiteto Socialinės geografijos katedros studentų tolimąją praktiką sužinojo ir Mudanijos miesto taryba ir visai grupei nemokamai skyrė autobusą su asmeniniu vairuotoju. Uludago universiteto geografai ir istorikai pravedė įdomias ekskursijas po Bursos senamiestį, supažindino su Osmanų imperijos kultūros ir kulinariniu paveldu, su Bursos miesto urbanistine raida ir visos Turkijos regionų geografija. Sužinojome, kad Bursoje yra susitelkusi didelė Bulgarijos turkų bendruomenė, kurie 1990 metais buvo grąžinti iš Bulgarijos į Turkiją. Taip pat sutikome ir kelis vietos gyventojus, kurie yra buvę Lietuvoje ir šiek tiek kalba lietuviškai.
Praktikos metu įgytos žinios dar labiau sustiprino požiūrį, kad pasaulio įvairovė yra didesnė už žmogaus gebėjimus pažinti patį pasaulį. Įgyta patirtis sustiprino geografinį kritinį mąstymą, studijų kokybę bei gebėjimą žinias taikyti praktikoje. Džiaugiamės turėję galimybę pažinti Turkiją. Supratome ir įsitikinome, kad pasaulį geriausiai gali tvarkyti tie, kurie jį pažįsta. O niekas jo taip gerai nepažįsta kaip geografai. Tokius geografus ruošia Klaipėdos universiteto Socialinės geografijos katedra.
Skaityti plačiau.
2016 m. birželio 23−30 dienomis bakalauro nuolatinių studijų programos „Socialinė ekonominė geografija ir regionistika“ III kurso studentai vyko į Tolimąją praktiką Lenkijoje. Priimančioji institucija Gdansko universiteto Geografijos instituto Regionų plėtros geografijos katedra. Geografai praktikos metu klausėsi Lenkijos geografų paskaitų apie Pamario vaivadijos urbanizaciją, demografiją ir gyventojų geografiją, apie jaunimo darbo rinką, apie geografo specialybės kompetencijas ir geografų karjeros galimybes Lenkijos darbo rinkoje.
Tolimosios praktikos metu susipažinta su Gdansko miesto kultūros ir architektūros paveldu, Gdynės miesto rekreacine infrastruktūra, uostu. Sopoto kurorte susipažinta su kurorto istorija ir sveikatingumo infrastruktūra. Taip pat aplankėme Malborko pilies muziejų, Lenkijos gyventojų emigracijos muziejų, lankėmės Helio nerijoje, Jūratos kurorte, Štutovo koncentracijos stovyklos atminties muziejuje. Susipažinome su Lenkijos ir Pamario vaivadijos socialiniais ir ekonominiais geografiniais procesais, regionų plėtros strategijoms. Klaipėdos geografai turėjo retą galimybę susipažinti su Gdansko universiteto bibliotekoje saugomais vertingais istoriniais kartografijos kūriniais. Studentai atliko nemažai taikomojo pobūdžio kokybinių geografinių tyrimų, kurių rezultatai buvo apibendrinti interaktyvių seminarų metu Gdansko universitete.
Studentus į Tolimąją praktiką lydėjo KU geografijos programų vadovas doc. dr. Eduardas Spiriajevas. Gdansko universitete mums talkino geografas doc. dr. Maciej Tarkowski.
2017 metų balandžio 17 d. prasidėjo bakalauro nuolatinių studijų programos „Socialinė ekonominė geografija ir regionistika“ III kurso studentų praktika, kuri vyksta kiekvienais metais. Šį kartą tolimoji praktika vyko Čekijoje, jos trukmė 8 dienos. Praktikos metu buvo susipažinta su Čekijos regionų geografija, socialine geografija, demografija, miestų geografija, turizmo geografija, paveldo geografija, ekonomine geografija, o taip pat studentai susipažino su čekų kultūros ir elgesio geografija. Praktikos metu studentai atliko įvarius geografinius kokybinius tyrimus, stebėjo ir analizavo viešojo transporto infrastruktūrą ir maršrutus, viešųjų erdvių sutvarkymą ir pritaikymą visuomenės poreikiams, analizavo maitinimo, pramoginių paslaugų įvairovę, Čekijos gyventojų socialinę gerovę, visuomenės aprangos geografiją, automobilių parko geografiją, prekybos tinklų geografiją, svetingumo paslaugas ir kitus aktualius raidos procesus. Taip pat susipažino su Karolio Didžiojo universtetu, jo istorija, fakultetais, botanikos sodu. Čekų geografai dr. Jirži Vagner ir prof. Tomaš Kučera svetingai priėmė Klaipėdos universiteto geografus, pravedė paskaitas apie Čekijos demografiją, tarptautinio turizmo geografiją, miestų geografiją, papasakojo apie Prahos priemiesčių raidą, visuomenės socialinę gerovę ir geografijos tyrimus. Mums įdomu buvo sužinoti, kad Socialinės geografijos ir regionistikos studijos šiame universitete yra labai populiarios, absolventų įsidarbinimas apie 98 procentai. Visumoje, šio universiteto absolventai yra vieni geidžiamiausių Vidurio ir Rytų Europos darbo rinkoje. Visa geografų bendruomenė sutelkta Gamtos mokslų fakultete, kuriame yra Geomatikos ir GIS, Kraštovaizdžio, Demografijos ir demografijos, Socialinės geografijos ir regionų plėtros katedros. Pastaroji katedra yra didžiausia pagal studentų skaičių. Įdomus istorinis faktas, kad buv. Čekoslovakijos „Šilkinė“ revoliucija prasidėjo 1989 m. po Socialinės geografijos ir regionų plėtros katedros langais Albertov gatvėje, Prahoje.
Praktikos metu, stebėjome, susipažinome su daugeliu procesų vykstančių čekų visuomenėje ir visoje valstybėje. Tiriant ekonominius geografinius procesus nustatėme, kad metinė infliacija Čekijoje yra tik 0,5 proc., o gyventojų atlyginimai kasmet kyla po 3,9 proc., gyventojų pajamų pasiskirstymas Čekijoje yra vienas tolygiausių visoje Europoje, skurdo lygis apie 9,7 proc., tuo tarpu Lietuvoje daugiau nei 20 proc., vidutinis atlyginimas Prahoje apie 1 200 eurų, o visoje Čekijoje apie 1 000 eurų, gyventojų nedarbo lygis vienas mažiausių Europos Sąjungoje ir sudaro apie 5,7 proc., čekų jaunimas nėra linkęs emigruoti iš Čekijos, nors nemažai čekų dirba ir gyvena kaimyninėje Austrijoje. Nacionalinė valiuta Čekijos krona, ir šalis artimiausiu metu neplanuoja įsivesti euro, nes šalies ekonomika yra konkurencinga turint nacionalinę valiutą. Taip pat pastebėjome, kad visur labai daug valiutos keityklų ir eurai bei kitos valiutos keičiamos į Čekijos kronas be jokių papildomų mokesčių. Pastebėjome, kad visur kur lankėmės yra gerai išvystyta viešojo transporto sistema, rekonstruojamos geležinkelio stotys, labai platus maitinimo įmonių tinklas, visur geros kokybės prekės ir paslaugos, o kainos vidutinės. Taip pat tyrimų metu nustatėmė, kad kainos (maisto produktų, rūbų) yra kiek mažesnės nei Lietuvoje.
Praktikos metu laikinaisiais namais tapo Karolio Didžiojo universiteto studentų bendrabutis Prahos Malastranskos rajone. Patogi geografinė padėtis šalia Prahos istorinių objektų tokių kaip Bohemijos karalių vasaros rezidencijos, Prahos pilies ir Šv. Vito katedros. Pažintis su Praha vyko keliaujant po miestą pėstute aplankant įdomiausius objektus – Karolio tiltą, Prahos rotušę, Prahos žydų rajoną, Prahos operos teatrą, „Auksinės Prahos“ gatveles. Labiausiai patiko miesto erdvinis išplanavimas – plačios gatvės, daug erdvės, skoningai sutvarkytos miesto aikštės ir kitos erdvės. Neišdildomą įspūdį paliko viduramžių epochos kultūros vertybių ir paveldo pritaikymas šiuolaikinių turistų poreikiams, vietoje kepami raguoliai vietinių vadinami „trdelnik“, Prahos gyventojų „klegėjimas“ vietinėse mažose aludėse, istorinių pastatų racionalus sutvarkymas, originalios pastatų restauravimo technologijos, miesto želdynai ir švara. Vis dėlto, Prahoje kasmet apsilanko beveik 10 mln. turistų. Stebint turistų srautus nustatėme, kad Prahą labai pamėgę turistai iš Italijos, Ispanijos, Rusijos, Lenkijos, Vokietijos, Didžiosios Britanijos, Lotynų Amerikos, Artimųjų Rytų, Kinijos ir Japonijos. Šių turistų aptarnavimui yra nemažai aukštos kokybės viešbučių, daug privačių kelionių agentūrų.
Tolimosios praktikos metu taip pat buvome išvykę į kitas Čekijos vietoves. Lankėmės istoriniame Kutna Hora mieste, kuriame kadaise veikė sidabro kasyklos ir pinigų kalyklos. Bohemijos karalystės laikais Kutna Hora miestą buvo numatyta paskelbti sostine. Didelį įspūdį paliko Kaulų koplyčia, kurioje sudėti Husitų judėjimo metu žuvusių sukilėlių kaulai (XIII a.). Čekijos (buv. Čekoslovakijos, ir buv. Bohemijos karalystės) istorijoje galima aptikti ir Lietuvos kultūros pėdsakų. Studijuojant Čekijos paveldo geografiją radome faktų, kad nemažai LDK didikų buvo palaidoti Čekijos katedrose, o šalies istoriniai, kultūriniai ir ekonominiai ryšiai visada buvo draugiški ir stiprūs. Tiriant turizmo situaciją, taip pat teko aptiki įdomius istorinius reklaminius užrašus ant buvusių žydų krautuvėlių fasadų, kad dar prieš Antrąjį pasaulinį karą Čekoslovakijoje buvo reklamuojamos turistinės kelionės į Lietuvą, tačiau šiandien Lietuvoje mes galime matyti tik reklamas, kurios vilioja mūsų šalies turistus į Čekiją.
Taip pat didelį įspūdį geografams paliko apsilankymas Karlovy Vary kurorte, kuris išsidėstęs šalia sienos su Vokietija. Šis miestas nuo seno garsėja mineralinio vandens versmėmis, kolonadomis, mineralinio vandens gydyklomis, sanatorijomis. Įspūdinga šio kurorto architektūra, mineralinio vandens versmės, sveikatai palankus kalnų oras bei kraštovaizdis suteikia šiam miestui ypatingą trauką. Lankydamiesi šiame kurorte stebėjome rekreacinės infrastruktūros sutvarkymą ir jos funkcionalumą. Pastebėjome, kad kurorte nuolatos lankosi daug turistų iš Rusijos ir Artimųjų Rytų valstybių. Ypatingai miestą puošia medinės architektūros pastatai bei neoklasikinės architektūros viešbučiai, skirti pasiturinčių turistų apgyvendinimui.
Vienas įdomiausių objektų Čekijoje – tai Karlšteino pilis, kurioje daug metų buvo saugomas Bohemijos karalystės iždas. Čia susipažinome su čekų amatininkų dirbiniais, suvenyrais, kulinariniu paveldu, Čekijos vyno ir alaus geografija, chaotiškai kuriama turizmo infrastruktūra, kraštovaizdžiu, išbandėme turistams skirtas maitinimo paslaugas, jų kaina ir kokybe likome patenkinti.
Praktika Čekijoje labai praturtino mūsų žinias apie šią Vidurio Rytų Europos šalį. Susipažinome su vietiniais geografais, jų atliekamais tyrimais, buvome Karolio Didžiojo universiteto svečiais, pažinome Prahos įdomybes bei kitus istorinius miestus, stebėjome Čekijos visuomenė, jos kultūrą, socialinę ir ekonominę aplinką. Supratome, kokie yra panašumai ir skirtumai tarp abiejų valstybių. Įgijome vertingos patirties, kurią pritaikysime savo profesinėje karjeroje. Ši tolimoji praktika Čekijoje Klaipėdos geografams atvėrė naują akiratį, kuris skatina labiau domėtis kaimyninėmis šalims. Taip pat sustiprino visos grupės ryšį ir bendravimą, o grupėje net 25 studentai ir esame didžiausia grupė Klaipėdos universitete.
Viso kurso vardu dėkojame Klaipėdos Universitetui bei labai didelė padėką reiškiame mūsų dėstytojui doc. dr. Eduardui Spiriajevui už pastangas ir galimybę įgyvendinti šią praktiką! Džiaugiamės, kad Tolimoji praktika įgyvendinama kiekvienais studijų metais pagal Lietuvos Respublikos Seimo patvirtintą Visuomeninės geografijos studijų aprašą. Tikimės, kad tolimosios praktikos tradicijos ir jų geografija bus tęsiama ateityje.
Straipsnio autoriai: Greta Skripkauskaitė, Viktorija Trumpickaitė, Justas Tunaitis, Edgaras Būbnys, Greta Petrikaitė, Tomas Tarutis ir Violeta Konaitė (bakalauro nuolatinių studijų „Socialinė ekonominė geografija ir regionistika“ III kurso studentai).
2017-2018 s. m. tolimoji praktika
Klaipėdos geografų pavasaris Izraelyje ir Palestinoje
2018 m. balandžio 19-25 dienomis bakalauro nuolatinių studijų programos „Socialinė- ekonominė geografija ir regionistika“ III kurso studentai vyko į Tolimąją praktiką, kurios metu lankėsi Izraelyje ir Palestinoje. Tolimosios praktikos išvyka yra privaloma pagal LR Visuomeninės geografijos studijų reglamentą, ir vykdoma nuo 1998 metų.
Izraelis – tai geografiškai tolimiausia valstybė, kurioje apsilankė šios programos studentai. Izraelis ypatinga ir išskirtinė šalis, kuri garsėja savo giliomis tautinėmis tradicijomis bei papročiais, muzika, architektūra, religija ir istorija. Studentus lydėjo Tolimosios praktikos ir geografijos programų vadovas doc. dr. Eduardas Spiriajevas ir SMF studijų prodekanė, geografė doc. dr. Daiva Verkulevičiūtė-Kriukienė. Tolimosios praktikos tikslas – susipažinti su Izraelio valstybės kūrimo istorija, regionine plėtra, šalies socialine-ekonomine ir kultūrine raida, geografiniais dėsningumais, judaizmo ištakomis. Tolimosios praktikos metu keliavome po visą Izraelį, lankėmės Jeruzalės, Tel Avivo, Jafos, Ramat Gano miestuose, Ein Gedi ir Kumeirano vietovėse prie Negyvosios jūros, Judėjos dykumoje. Taip pat aplankėmę ir Beatliejų Palestinoje. Praktikos metu buvo atlikti savarankiški geografiniai kokybiniai tyrimai, bendravome su vietiniais žydais ir arabais. Tyrėme Izraelio gyventojų aprangos geografiją, viešojo transporto paslaugų geografiją, automobilių parką, mažmeninės prekybos geografiją, viešųjų erdvių sutvarkymą ir jų pritaikymą rekreacijai ir laisvalaikiui, palyginome prekių ir paslaugų kainas, analizavome kultūros paveldo ir miestų geografiją, urbanizacijos procesus. Atliekant praktines užduotis buvo taikomi stebėjimo, fiksavimo, palyginimo ir interviu metodai Jeruzalės, Tel Avivo ir Jafos miestuose.
Tolimoji praktika prasidėjo aplankant taikos buveine vadinamą Jeruzalės miestą. Šis miestas garsėja dėl trijų religijų atstovų bendruomenių: žydų, krikščionių, musulmonų. Čia didžiulė ir išskirtinė religinių, istorinių paminklų koncentracija. Galima pamatyti skirtingas kultūras – žydus ortodoksus su juodais drabužiais ir peisais, arabus, kviečiančius ką nors nusipirkti, daug stačiatikių, krikščionių piligrimų iš įvairių pasaulio šalių. Lankėmės Jeruzalės žydų, musulmonų, krikščionių ir armėnų kvartaluose.
Pažintį su Jeruzale pradėjome aplankant Kedrono slėnį, Alyvų kalną – 100 m aukščio kalvą ir vieną seniausių žydų kapinių pasaulyje, manoma, kad šiame slėnyje yra palaidota apie 150 000 įžymių žydų, nusipelniusių Izraelio valstybei ir žydų tautai. Taip pat aplankėme Visų Tautų baziliką, Getsemanės sodą. Sužinojome, kad šiame sode iki šiol auga 8 alyvmedžiai pasodinti dar I a. Apžiūrėjome Marijos Magdalietės bažnyčią, keliavome keliu Via Dolorosa. Sutikome maldininkus iš Lietuvos ir kartu su jais aplankėme Šventojo kapo bažnyčią, kuri, kaip teigiama, pastatyta toje vietoje, kur Jėzus buvo nukryžiuotas ir palaidotas, o vėliau prisikėlė. Didelį įspūdį paliko Raudų siena, kurią teko aplankyti per šabo šventę. Įspūdį paliko ne tik prie Raudų sienos skubantys žydai meldimuisi, bet ir netikėtas susitikimas su Prancūzijos žydu, kuris noriai papasakojo apie žydų aprangos kultūrą, gyvenimo būdą, šabo šventę ir išsklaidė visus rūpimus klausimus dar atsiradusius prieš pradedant pažintį su Jeruzale. Esame dėkingi už atsitiktinio praeivio įdomius pasakojimus, kurie suteikė daug vertingų žinių, kurių nerasime keliautojų knygose, kelionių aprašymuose apie Izraelį ir žydų tautą.
Praktikos metu taip pat lankėmės JTO dalinai pripažintos valstybės Palestinos Vakarų kranto teritorijoje. Vaizdas Palestinoje išties skyrėsi nuo Jeruzalės – pastatai apgriuvę, gatvėse pastebime daug skurdžiai gyvenančių palestiniečių. Vakarų krantą ir Izraelį, ties Beatliejumi, skiria didžiulė siena, kurią arabai vadina „Apartheido siena“. Pagrindinis tikslas Betliejuje buvo aplankyti Kristaus gimimo bažnyčią bei vietą, kur, tikima, gimė Jėzus. Vakarų krante taip pat lankėmės Jordano riftinio lūžio slėnyje, kuriame yra žemiausia ne tik Izraelio, bet ir viso pasaulio vieta – Negyvoji jūra (-427 m. žemiau pasaulinio vandenyno lygio). Tai žemiausia vieta pasaulyje, kurioje apsilankė ir Klaipėdos universiteto studentai. Regiono kraštovaizdis, maudymosi patirtis Negyvojoje jūroje paliko neišdildomą įspūdi, nes šioje jūroje paskęsti neįmanoma – dėl didelio druskingumo žmonės paprastai plūduriuoja vandens paviršiuje.
Išvykos į Izraelį metu grožėjomės ne tik Jeruzalės didybe. Įspūdingumu nenusileido ir kitas aplankytas miestas garsėjantis savo kitoniškumu – Tel Avivas. Miestas sužavėjo šiuolaikiškumu ir įvairiapusiškumu, paplūdimiais ir rekreacine infrastruktūra. Čia gausu dangoraižių, moderniosios architektūros pastatų. Mieste 80 proc. gyventojų naudoja saulės energiją, o tai tik patvirtina miesto technologinį pažangumą. Tel Avive įsikūręs pasaulinės svarbos komercinis rajonas. Mieste vystoma maisto, tekstilės, chemijos, metalo apdirbimo, elektronikos, medienos apdirbimo pramonė, deimantų šlifavimas. Tel Avivas svarbus transporto mazgas, turintis didžiausią pasaulyje autobusų stotį ir netoli esančius du tarptautinius oro uostus: Dov Hoz ir Ben Gurion. Pastebėjome, kad Tel Avivo pakrantės juosta jau kurį laiką yra labai susiaurėjusi. To priežastis – Nilo upė į Viduržemio jūra atplukdo mažiau smėlio dėl Asuano užtvankos Egipte, dėl to Izraelio pakrantėse ir priekrantėse mažėja smėlio.
Tel Avivas vadinamas baltuoju miestu dėl bauhaus stiliaus pastatų. Miesto dalis, kurioje dominuoja ši architektūros stilistika įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Dar ryškesnį įspūdį galima susidaryti šį miestą aplankius po Jeruzalės: įspūdžiuose dominuoja balta, šviesi pastatų spalva tačiau visiškai kitokia stilistika, kitokią istoriją menantys pastatai, kitoks miesto urbanistininis dizainas.
Vienas iš pagrindinių tolimosios praktikos tikslų – susipažinti ir aplankyti Bar-Ilan universitetą, kuriame taip pat dėstoma socialinė ir ekonominė geografija. Universitetas turi 10 skirtingos specializacijos fakultetų. Socialinių mokslų fakultete yra Geografijos ir Aplinkos studijų katedrą. Ekonominės geografijos profesorius Micheal Sofer (Izraelio geografų draugijos prezidentas) supažindino mus su universiteto aplinka, tyrimų laboratorijomis, atliekamais dirvožemio tyrimais. Sužinojome, kad šio universiteto mokslininkai ir studentai tyrinėja šalies dirvožemio rūgštingumą, dirvožemio sudėtį, užterštumą sunkiaisiais metalais. Taip pat supažindino su dirvožemio apsaugine sistema, kurios tikslas – apsaugoti dirvožemį nuo smarkaus lietaus ir laistymo sistemos sukeliamų pažeidimų, dengiant dirvožemį grūdinėmis kultūromis. Visiems tyrimams atlikti pasitelkiami skirtingos paskirties aparatai ir įrenginiai. Sužinojome, kad universitetas tiria ir Viduržemio jūros bei Negyvosios jūros dugno dirvožemio užterštumą. Taigi, šis universitetas paliko didelį įspūdį ir sužavėjo šiuolaikišku požiūriu į mokslą ir plačia vykdomų tyrimų įvairove.
Apsilankymo universitete metu, prof. M. Sofer vedė paskaitas apie Izraelio regionų geografiją, kaimo ir kraštovaizdžio geografiją, gyventojų ir gyvenviečių geografiją, demografiją, miestų geografiją ir urbanizaciją. Profesorius pasakojo apie kibucų veiklą. Kibucuose visa žemė ir gamybos priemonės yra bendra nuosavybė. Taip pat suteikė išsamesnės informacijos apie mošavų ūkius. Mošavos pagrindinis principas – ūkininkai turi privačią nuosavybę, tačiau ne žemę. Profesorius M. Sofer išsamiai pristatė kaimo ir miesto situaciją, supažindino su autentiškais reiškiniais, kaimuose vyraujančiais socialiniais procesais, pravedė ekskursiją po senąjį Jafos miestą, iš kurio išaugo modernusis Tel Avivas. Jafa dėl savo senojo uosto, prekyviečių ir unikalios atmosferos yra vienas lankomiausių Izraelio miestų, kuriame įsikūrusios menininkų ir amatininkų dirbtuvės. Viena iš veiklų, kurią užsiiminėjo gatvių prekybininkai – kilimų apsiuvinėjimas rankomis.
Tolimosios praktikos metu sustiprinome žinias apie Artimuosius Rytus, šio regiono socialinę- geografiją, kultūrų ir religijų geografiją, geopolitiką. Buvo įdomu aplankyti Bar Ilan universitetą ir sužinoti apie universiteto geografų vykdomus mokslinius tyrimus. Džiaugiamės, kad išvyka buvo turininga ir ypatingai atitinkanti visų paskaitų tematikas. Nuoširdžiai dėkojame doc. dr. Eduardui Spiriajevui už pastangas bei suteiktą galimybę išvykti į Tolimąją praktiką ir joje pritaikyti studijų metu įgytas žinias. Linkime ir kitų geografijos kursų studentams tęsti pažintį su Izraeliu, jo kraštovaizdžiu, visuomene, ekonomika, regionais. Kelionės metu supratome, kad pasaulio įvairovė yra didesnė už žmogau galimybes tą įvairovę pažinti.
Socialinės-ekonominės geografijos ir regionistikos bakalauro III kurso studentės