BDAR
Privatumo politika

Projektai

Projektas „Socialinės inovacijos ir skaitmeninė edukacija bendruomenių turizmo skatinimui“

     

     Projekto numeris NPAD-2024/10206 Nordplus Adult

    Bendruomenių turizmas yra besiformuojanti alternatyvaus kultūrinio turizmo šaka, kurioje turistų ir vietos gyventojų kultūrinė ir socialinė sąveika pristato vietos bendruomenių vertybes ir tapatybes. Bendruomenių turizmo aktualumas grindžiamas vietos bendruomenių išlikimo strategija besikeičiančiame pasaulyje, kuriame tampa sudėtinga išsaugoti vietos vertybes, tradicijas, etnografiją, gamtos, kultūros ir istorijos paveldą, sąlygotą visuomenės pasaulėžiūros.

     Bendruomenių turizmo koncepcija sukuria sąveiką tarp alternatyvaus turizmo, kūrybinio turizmo ir kultūrinio turizmo. Bendruomenių turizmas susijęs su vietiniais gyventojais, jų elgesiu, bendruomenių istoriniais, socialiniais, kultūriniais ištekliais, unikaliais įsimintinais potyriais, kad lankytojai susipažintų su vietos miesto kraštovaizdžiais, jų vertybėmis ir tapatybėmis. Bendruomenės vertybės ir tapatybės leidžia lankytojams įgyti patirties kartu su bendruomenių nariais, o bendruomenių turizmo skatinimas yra draugiškas vietos kultūroms ir tradicijoms veiksmas, mažinantis vietos išteklių naudojimą ir pagrįstas darniu planavimu. Vietinių miestų bendruomenių istorinės atmintys saugoja vietos vertybes, tapatybes, kurios yra vertingi ištekliai bendruomenių turizmo skatinimui. Pagrindiniai principai, pagrįsti vietos kultūromis, vertybėmis, tapatybėmis, vietos bendruomenių darnumu.

      Vietos miestų bendruomenės turi skirtingus vystymosi scenarijus. Baltijos šalių vietinės bendruomenės pradėjo aktyviai veikti nuo tada, kai šalys atgavo nepriklausomybę, o Šiaurės šalių bendruomenės turėjo ilgą nepertraukiamą raidos laikotarpį. Baltijos šalių vietinės bendruomenės pradėjo formuotis vėliau dėl vėluojančios privačios nuosavybės atgavimo. Pastarojo meto urbanistiniai, socialiniai ir kultūriniai procesai Baltijos ir Šiaurės šalyse tapo homogeniški ir susiduria su bendrais iššūkiais: jaunosios kartos išvykimas iš mažų miestelių, demografinis bendruomenių senėjimas, vietos bibliotekų nykimas ir nuotolinių skaitmeninių paslaugų plėtojimas, kas daro įtaką kultūros tęstinumui ir istorinės atminties puoselėjimui. Dalijimasis bendruomenių turizmo žiniomis padeda suprasti Baltijos ir Šiaurės šalių vertybes ir tapatybes. Bendradarbiavimas bendruomenių turizmo skatinimo srityje vis dar lieka neatskleistu ir turi mažiau bendrumo tarp Baltijos ir Šiaurės šalių. Bendro požiūrio ir metodologijos kūrimas bendruomenių turizmo skatinimo srityse, padeda pasiekti abipusį supratimą, kultūrinę sanglaudą, dalijimąsi bendruomenių turizmo skatinimo patirtimi vietos bendruomenių gidų ruošimui.

      Projekto veiklos suskirstytos į šiuos etapus:

1 etapas:

  • Bendruomenių turizmo, kaip alternatyvios turizmo formos, situacija turizmo rinkoje;
  • Bendruomenių turizmo išteklių ir paslaugų tyrimas;
  • Turizmo specialistų ir turizmo gidų tyrimas dėl bendruomenių turizmo skatinimo Baltijos ir Šiaurės šalyse;
  • Socialinių inovacijų ir skaitmeninių technologijų metodinių ir praktinių pritaikymų neformaliajam suaugusiųjų švietimui vietos miestų bendruomenėse partnerių šalyse kūrimas;
  • Tyrimas apie istorinę, socialinę ir kultūrinę vietinių miestų bendruomenių raidą, jų vertybes ir tapatybes Baltijos ir Šiaurės šalyse.

2 etapas:

  •  Skaitmeninių (virtualių) bendruomenės pagrindu sukurtų teminių turizmo maršrutų su istorijų pasakojimo technologija sukūrimas;
  • Skaitmeninis vadovas, skirtas unikalių teminių maršrutų konceptų, pagrįstų žiniomis apie Baltijos-Šiaurės šalių vietinių miestų bendruomenių sąvivoką ir tapatybes, viešinimui ir sklaidai, taikant neformalaus suaugusiųjų švietimo metodus.

3 etapas:

  • Bendruomenių turizmo gido kompetencijų Baltijos ir Šiaurės šalyse aprašo sukūrimas.

4 etapas:

  • Suaugusiųjų mokymai, šalyse partnerėse, neformalaus mokymosi metodais naudojant sukurtus produktus (tyrimų rezultatus, metodikas, skaitmeninį vadovą, skaitmeninius teminius turizmo maršrutus taikant socialines inovacijas ir skaitmenines technologijas)  su pagrįsta istorine, socialine ir kultūrine informacija tikslinėse vietos bendruomenėse šalyse partnerėse.

      Pirmaisiais projekto metais visi partneriai parengia metodinę edukacinę medžiagą teminių bendruomenių turizmo maršrutų kūrimui, ir vietos bendruomenės gido kompetencijų aprašą, dalijasi žiniomis ir patirtimis seminaruose, susitikimuose. Visi partneriai susipažįsta su visu mokymo medžiagos turiniu ir įgiję įvairiapusių žinių bei pasiruošia pradėti suaugusiųjų mokymus neformalaus ugdymo metodais.

      Antraisiais projekto metais visi partneriai rengia mokymus vietos suaugusiems, taikant neformalaus mokymo metodus, siekiant šviesti vietos gyventojus apie bendruomenių turizmo teminių maršrutų sukūrimą, taikant socialines inovacijas ir skaitmenines technologijas, įgyjant bendruomenės gido kompetencijas.

      Vietos miestų bendruomenių nariai: mokytojai, bibliotekininkai, vietos verslininkai, savivaldybių specialistai, pensininkai ir kiti socialiai aktyvūs asmenys įgyja kompetencijų kurti bendruomeninius teminius turizmo maršrutus taikant socialines inovacijas ir skaitmenines ArcGIS technologijas, siekiant tapti bendruomenės gidais. Tai skatina vietos bendruomenes tapti atsparesnėmis, išsaugoti istorinius prisiminimus, būti regeneratyvesnėms ir kūrybiškesnėms.

      Šiuo projektu siekiama didinti žinias, konkurencingumą, suaugusiųjų dalyvavimą bendruomenių turizmo rinkoje, kuriant socialinėmis inovacijomis ir skaitmeninėmis technologijomis grįstus teminius turizmo maršrutus bendruomenių pažinimui.

      Projekto įgyvendinimo laikotarpis: nuo 2024 m. spalio 1 d. iki 2026 m. rugsėjo 30 d.

Projektą koordinuojantis partneris: Klaipėdos universiteto Socialinės geografijos ir turizmo katedra, Lietuva.

Projekto partneriai:

VĮ Mažeikių muziejus, Mažeikiai , Lietuva

NvO Creative Estonia, Talinas, Estija

NnO Monnet Gruppen, Vejby, Danija

Projekto biudžetas: 45 140 Eur. Projektą finansuoja Nordplus Adult programa.

Projektas „AquaGOOD“

„AquaGOOD“ - „Diversification of goods harvested from aquatic ecosystems at South Baltic small ports and communities“ / „Pietų Baltijos vandens ekosistemų teikiamų gėrybių diversifikacija mažuosiuose uostuose ir bendruomenėse“

Projekto numeris: STHB.01.02-IP.01-0004/23.

Projekto veiklų įgyvendinimo laikotarpis: 2024 m. liepos 01 d. - 2027 m. birželio 30 d. (36 mėn.).

„AquaGOOD“ projektu siekiama palengvinti keitimąsi technologine patirtimi ir skatinti bendradarbiavimo iniciatyvas tarp mažų ir vidutinių įmonių bei mokslinių tyrimų institucijų Pietų Baltijos regione. Šis bendradarbiavimas bus skirtas novatoriškam Pietų Baltijos jūros gamtinės aplinkos pritaikymui, siekiant išplėsti iš ekosistemos gautų produktų ir paslaugų pasiūlą, taip didinant regiono ekonominę įvairovę.

Laukiami projekto rezultatai:
1. Tarpvalstybinis naujoviškas jūros gėrybių pasiūlymas;
2. Tarpvalstybinis naujoviškas talasoterapijos produktų pasiūlymas.
3. Sukurtos dvi mokymo programos, skirtos didinti mažųjų ir vidutinių įmonių gebėjimus perimant technologijas akvakultūros ir talasoterapijos srityse;
4. Dvi specialiai mažosioms ir vidutinėms įmonėms parengtos akvakultūros ir talasoterapijos plėtros galimybių studijos.
5. Šešių organizacijų, bendradarbiaujančių tarpvalstybiniu mastu, nuolat bendradarbiaujančių po projekto įgyvendinimo, tinklo sukūrimas.

Pagrindinis projekto „AquaGOOD“ iššūkis yra poreikis suvienyti įvairių organizacijų ir įmonių pastangas stiprinant Pietų Baltijos regiono, kaip mėlynosios ekonomikos inovacijų skatinimo centro, vaidmenį, ypač periferinėse vietovėse, pavyzdžiui, mažuose uostuose, kur socialiniai ir ekonominiai skirtumai tarp miesto ir kaimo yra ypač ženklūs. Nepaisant šių sunkumų yra daug galimybių perkelti ir įdiegti pažangiausias technologijas, pagrįstas vietinėmis vandens ekosistemų gėrybėmis. Todėl labai svarbu perteikti geriausią patirtį iš vakarinių Pietų Baltijos mažųjų uostų su klestinčiais novatoriškų mažųjų ir vidutinių įmonių tinklais į rytinius partnerius. Taigi bendras projekto tikslas yra skatinti technologijų perdavimą ir bendradarbiavimą tarp mažųjų ir vidutinių įmonių bei mokslinių tyrimų institucijų, pasitelkiant naujoviškus sprendimus, skirtus įvairinti iš Pietų Baltijos vandens ekosistemų išgautas prekes ir paslaugas.

Projekto veiklos:
•    Atlikti bendrą inovatyvių jūros gėrybių ir talasoterapijos gamybos technologijų, pagrįstų vietinėmis vandens ekosistemų gėrybėmis, tyrimą.
•    Atlikti išsamų poreikių vertinimą, išsiaiškinant specifinius mažųjų ir vidutinių įmonių poreikius ir pageidavimus Pietų Baltijos mažuosiuose uostuose.
•    Sukurtos akvakultūros produkcijos pasiūlos išbandymas mažame uoste.
•    Parengti verslo planą ir rekomendacijas naujai vandens maisto produktų gamybai.
•    Sukurti mini demonstracinę akvakultūrą Pajūrio regioninio parko lankytojų centre.
•    Gydomųjų savybių ir galimo šalutinio poveikio sveikatai tyrimai.
•    Sukurti ir įgyvendinti tris pilotines veiklas mažuose Pietų Baltijos zonos uostuose.
•    Sukurti mokomąjį vaizdo įrašą apie sėkmės istorijas, susijusias su novatorišku vietinių vandens ekosistemų gėrybių surinkimu.
•    Projekto rezultatus pristatyti tarptautinėje Baltijos regiono inovacijų mugėje ir surengti baigiamąją projekto konferenciją, kurioje dalyvautų aukšto lygio suinteresuotosios šalys ir ekspertai.

Projekto partneriai:
•    Vadovaujantis partneris – Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcija (Lietuva)
•    1 projekto partneris – Gdynės jūrų universitetas (Lenkija)
•    2 projekto partneris – Klaipėdos universitetas (Lietuva)
•    3 projekto partneris – EUCC Baltijos biuras(Lietuva)
•    4 projekto partneris – Ecopelag (Švedija)
•    5 projekto partneris – Ustkos uosto direkcija (Lenkija)

Kontaktiniai asmenys:

Projekto vadovaujantis partneris:

Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcija

darius.nicius@saugoma.lt

Projekto partneris 2:

Klaipėdos universitetas

rasa.rupuleviciene@ku.lt

Bendras projekto biudžetas: 1 269 546,00 EUR (iš kurių ERPF 1 015 636,80 EUR).

Klaipėdos universiteto biudžetas 143 000,00 EUR (iš kurių ERPF 114400,00 EUR) 
Projektas finansuojamas iš Interreg VI-A Pietų Baltijos bendradarbiavimo per sieną programos 2021 - 2027 m. 
Projektas įgyvendina Programos 1 prioriteto – Inovatyvi Pietų Baltija 1.2 priemonę: Sujungti regionus juos internacionalizuojant.

Projektas „Pakrančių ir kaimo vietovių turizmo atsparumo didinimas šiauriniame Baltijos jūros regione, plėtojant patirtis ne sezono metu“

Projekto pavadinimas – „Pakrančių ir kaimo vietovių turizmo atsparumo didinimas šiauriniame Baltijos jūros regione, plėtojant patirtis ne sezono metu“ / „Light in the Dark – Increasing resilience in rural and coastal tourism in the northern Baltic Sea Region by developing off-season experiences“ ( akronimas „Light in the Dark“). Projekto numeris #C034.

Projekto veiklų įgyvendinimo laikotarpis – 2023 m. lapkričio 1 d. – 2026 m. spalio 31 d.

Projekto tikslas

Tarpvalstybinė aplinka sukuria inovatyvią ekosistemą, didina žmogiškųjų išteklių kapitalą turizmo sektoriuje, regiono gebėjimą kurti ir atnaujinti turizmo paslaugas, stiprindama bendrą Baltijos jūros regiono, kaip šių paslaugų šaltinio, identitetą ateityje. Geresni ryšiai tarp mokslinių tyrimų, regioninių ir vietos turizmo sektoriaus dalyvių padės įgyvendinti turizmo sektoriaus paslaugų įvairialypiškumą, valdyti ekonominius iššūkius, geriau pasirengti reaguoti į netikėtus pokyčius (pvz., visuomenės krizes) ir kurti viso sektoriaus rizikos valdymo priemones ir reagavimo į riziką strategijas.

Numatomi projekto rezultatai

  1. Tarptautinio turizmo plėtra atokiose ir kaimo vietovėse ne sezono metu sukurtiems gamtos turizmo produktams vystyti kaimo vietovėse šiauriniame Baltijos jūros regione. Bendradarbiaujant tarpvalstybiniu mastu bus kuriamos naujos verslo partnerystės tarp mažųjų ir vidutinių įmonių. Siekiama, kad šiaurinė BJR dalis taptų patrauklesnė, stipresnė ir konkurencingesnė tarptautinio turizmo atžvilgiu.
  2. Investicijos į žmones, įgūdžius ir technologijas turizmo sektoriuje. Ugdomi paslaugų teikėjų įgūdžiai, skatinant žinių tobulinimą ir keitimąsi jomis. Investicijos į žmogiškąjį kapitalą ir įgūdžius, siekiant išlaikyti ir ugdyti kvalifikuotą darbo jėgą.
  3. Kultūros paveldo ir gamtos išteklių apsauga ir tvarus naudojimas turizmo vietovėse. Didindamas darnaus turizmo plėtrą, projektas skatina kultūros ir gamtos paveldą. Įvairūs turizmo produktai ir ištisus metus pasiskirstę lankytojai sustiprins tvarų turizmo augimą.

Projekto veiklos

Rinkos ir lankytojų analizė, produktų ir koncepcijų kūrimas kartu su MVĮ, turizmo produktų ir patirčių kūrimas ir propagavimas, skaitmeninė ir tradicinė rinkodara, skaitmeninimas MVĮ, inovacijų procesai, įskaitant paslaugų projektavimo priemones ir bendro kūrimo metodus, produktų bandymai, socialinis ir ekonominis tvarumas, MVĮ darbuotojų kompetencijos ugdymas.

Projektu prisidedama prie PA (Policy Area) inovacijų skatinant tarpregioninį ir tarpsektorinį turizmo produktų kūrimą, remiantis inovatyvia paslaugų kūrimo metodika.

Projekto partneriai

Projekto partnerystę sudaro 4 universitetai, 5 verslo paramos organizacijos (iš kurių 4 yra paskirties vietos rinkodaros organizacijos ir 1 verslo paramos organizacija) ir 2 vietos ir regioninės valdžios institucijos. Projekte dalyvauja visų tikslinių grupių atstovai, o partnerystė organizaciniu požiūriu yra gerai subalansuota. Geografinė aprėptis – šiaurinis Baltijos jūros regionas: Suomija, Švedija, Estija, Latvija, Lietuva ir Alandų salos (autonominis Suomijos regionas, turintis nepriklausomą turizmo sektorių).

Kontaktiniai asmenys:

Projekto vadovaujantis partneris

NOVIA taikomųjų mokslų universitetas, Turku, Suomija

Projekto vadovas James Simpson  james.simpson@novia.fi

Projekto partneris

Socialinės geografijos ir turizmo katedra, Klaipėdos universitetas

Projekto vadovė Rasa Rupulevičienė   rasa.rupuleviciene@ku.lt

 

Bendras projekto biudžetas – 2 723 189,70 EUR (ERDF 2 178 551,76 EUR), iš jų Klaipėdos universiteto biudžetas – 221 900,00 EUR (ERDF 177 520,00 EUR).

Projektas finansuojamas iš INTERREG Baltijos jūros bendradarbiavimo programos 2021–2027 m. (Programos prioritetas 1. Inovatyvi visuomenė; Programos tikslas 1.1 Atspari ekonomika ir bendruomenės)

 

Daugiau informacijos žr. https://interreg-baltic.eu/project/light-in-the-dark/

Projektas „Bendras Kuršių marių paveldas: nuo nepaprasto iki pažįstamo“

Įgyvendintas Europos Sąjungos finansuotas projektas pagal Europos Kaimynystės Instrumentą.

Lietuvos Kuršių marių regione įgyvendinamas teritorinio bendradarbiavimo projektas „Bendras Kuršių marių paveldas: nuo nepaprasto iki pažįstamo“. Šis projektas dalinai finansuojamas Europos Sąjungos. Šiuo projektu siekiama skatinti kultūros turizmo plėtrą Lietuvos Kuršių marių regione. Projekto partneriai Lietuvoje: VšĮ Kintai Arts – vedantysis partneris (Kintai, Šilutės rajonas), Kintų Vydūno kultūros centras (Šilutės rajono administracija), Klaipėdos universiteto Socialinės geografijos ir regionistikos studijų centras (Klaipėda). Projekto trukmė – 29 mėn. (nuo 2019 m. rugpjūčio 8 d. iki 2022 m. sausio 8 d.). 

Projekto vykdymo grupė:

Projekto vadovas – doc. dr. Eduardas Spiriajevas,

Projekto finansininkė – Renata Rudenčenko,

Projekto koordinatorė – doc. dr. Aleksandra Batuchina;

Projekto tyrėjos:

  • Lekt. Erika Vasiliauskienė,
  • Doc. dr. Irma Spiriajevienė,
  • Lekt. Angelė Pakamorienė.

NAUJIENA

Socialinės geografijos ir regionistikos studijų centras kartu su kolegomis geografais iš Karaliaučiaus krašto parengė 2021-ųjų almanachą „Paveldas Kuršių mariose: nuo ypatingo iki žinomo“ pagal įgyvendintą teritorinio bendradarbiavimo projektą „CrossHeritage“.

Projektas įgyvendintas pagal Europos Kaimynystės Instrumentą ir finansuotas Europos Sąjungos.

Susipažinti su leidiniu galima čia.

Projektas FUTURE „From Urban To hUman  REgeneration“

Erasmus KA203 programos finansuojamas projektas FUTURE „From Urban To hUman  REgeneration“. Projekto tikslas skatinti miesto bendruomenių regeneraciją. Šis projektas yra edukacinio pobūdžio, skirtas studentų edukacijai studijuojant miestų geografiją ir miestų bendruomenes Lietuvoje, Airijoje, Italijoje ir Ispanijoje.

Projekto vykdymo grupė:

Projekto koordinatorius – doc. dr. Eduardas Spiriajevas,

Projekto finansininkas – Renata Rudenčenko;

Projekto tyrėjai:

  • Doc. dr. Aleksandra Batuchina,
  • Lekt. Erika Vasiliauskienė,
  • Doc. dr. Daiva Labanauskaitė,

Projekto FUTURE tinklapis: www.futureregeneration.eu

Projektas „Ekoturizmas kaip priemonė gamtos ir kultūros paveldo apsaugai“

Įgyvendintas Europos Sąjungos finansuotas projektas pagal Europos Kaimynystės Instrumentą.

Lietuvos Kuršių marių regione įgyvendinamas teritorinio bendradarbiavimo projektas „Ekoturizmas kaip priemonė gamtos ir kultūros paveldo apsaugai“. Šis projektas dalinai finansuotas Europos Sąjungos. Šiuo projektu siekiama skatinti ekoturizmo plėtrą Lietuvos Kuršių marių regione.

Projekto tikslas – skatinti ekoturizmo plėtrą Lietuvos Kuršių marių regione. Klaipėdos universiteto tyrėjai sukūrė edukacinę gamtos pažinimo programą, geomorfologinį ir geologinį turizmo maršrutą bei ekoturizmo pažintinį maršrutą. Projektą Lietuvos teritorijoje įgyvendino KU Socialinės geografijos ir regionistikos studijų centras ir Mažosios Lietuvos saugomų teritorjų tarnyba (Pajūrio regioninis parkas). Projekto trukmė 24 mėn. (nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2022 m. birželio 30 d. 

Projekto vykdymo grupė:

Projekto koordinatorius – doc. dr. Eduardas Spiriajevas,

Projekto finansininkė – Renata Rudenčenko;

Projekto tyrėjos:

  • Doc. dr. Aleksandra Batuchina,
  • Prof. dr. Angelija Bučienė.

Atsakymai į tavo klausimus

Sveiki! Pasirinkite temą, kuri jus domina ir, galbūt, padėsime rasti atsakymą iš karto. Jei turite kitų klausimų, pasirinkite „Turiu kitą klausimą“ ir užpildykite klausimo formą.
Domina studijos Klaipėdos universitete
Reikalinga akademinė pažyma/diplomo kopija
Negaliu prisijungti prie VMA/AIS ar kitos KU sistemos

Jei turite klausimų, mūsų komanda pasiruošusi padėti!

Užklausa sėkmingai gauta