2024 m. vasario 22 d. 17.30 val. kviečiame į dviejų tyrėjų Aldžio Gedučio (KU) ir Kęsto Kirtiklio (VU) inicijuotą diskusiją "Apie kokybę ir kitus (humanitarinių mokslų) demonus" P. Domašaičio galerijoje.
Kokybės sąvoka yra itin talpi. Ji apima daugybę aspektų, kuriems bendras pozityvus vertinimas to, kas skirtinguose kontekstuose laikoma kokybe. Todėl lyg ir turėtų būti nesudėtinga atskirti kokybišką nuo prasto(s). Visgi, ieškant konkretesnių kokybės apibrėžčių bei kriterijų, jie nesiduoda lengvai sugaunami it būtų (Sančo Pansos) asilui prieš nosį pakabinta morka. Todėl neturėtų stebinti aiški takoskyra tarp administracinio humanitarinių mokslo vertinimo ir pačių humanitarų nuomonės kokybės klausimais. Mokslo administratoriai ir politikai reikalauja, kad humanitarai būtų kuo efektyvesni žinojimo ekonomikos kūrėjai, teikiantys jai kuo kokybiškesnį žinojimą, kuris įprastai matuojamas kiekybiniais kriterijais (pvz., tarptautinių publikacijų ar pranešimų užsienyje skaičius ir pan.). Humanitarai į tokį vadybinį entuziazmą žvelgia skeptiškai, tačiau alternatyvių vertinimo koncepcijų formuluotės teikiamos nesparčiai, mat humanitarų bendruomenėse kasdienių tyrimų vertingumas nustatomas taikant kriterijus, kurių nemaža dalis neturi nieko bendro su kiekybine kokybės samprata. Šios diskusijos (ir paties tyrimo) tikslas – peržiūrėti, į ką tiksliai kreipiamas dėmesys tuomet, kai vertinama tyrimų kokybė (kokybė kaip kokybė vs kokybė kaip kiekybė vs kiekybė kaip kokybė); kokius kokybės kriterijus siūlo apie humanitarinių mokslų vertinimo praktikas rašę teoretikai; kokių tyrimų kokybės sampratų laikosi praktikai – Lietuvos ir Europos humanitarai.
Diskusija parengta projekte „Kokybės sampratos humanitariniuose moksluose: naujumas, meistrystė, žinojimas ir poveikis “ (S-MIP-21-39) vykdomų tyrimų pagrindu. Projektas vykdomas pagal Lietuvos mokslo tarybos Mokslininkų grupių projektų programą (I kvietimas).